Prasidėjus naujiems metams, pastebima pokyčių įmonių nemokumo srityje. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), pakeisiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymus (toliau – ĮRĮ). Atsižvelgiant į tai, yra aktualu aptarti kertinius pokyčius.
Pirma, JANĮ įtvirtino naują nemokumo sąvoką. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Anksčiau galiojęs ĮBĮ įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pastaroji nemokumo sąvoka lėmė supratimą, kad bankroto procedūra įmonės atžvilgiu yra neišvengiama, o naujoji, JANĮ įtvirtinta, sąvoka skatina susitelkti ties įmonės gyvybingumo vertinimu. Tai reiškia, kad vertinant situaciją dėl įmonės nemokumo, ateityje gali netekti vertinti įmonės pradelstų įsipareigojimų ir atitinkamai santykio tarp minėtų pradelstų įsipareigojimų ir įmonės turimo turto vertės.
Antra, JANĮ įvedė privalomą ikiteisminę tvarką. Prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorius, inicijuojantis nemokumo procesą, privalo juridiniam asmeniui pateikti pranešimą apie neįvykdytą prievolę. Nuo pranešimo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti kreditoriaus nustatytas terminas (15–30 dienų), skirtas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka priimti. Pabrėžtina, kad pareiga taikiai susitarti kyla tiek kreditoriui, tiek skolininkui, priklausomai nuo to, kuris pradėjo inicijuoti nemokumo procesą.
Trečia, anksčiau galiojęs ĮBĮ suteikė teisę teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą tokiam juridiniam asmeniui, kuris neturi turto arba turi nepakankamai turto teismo bei bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Naujasis JANĮ reguliavimas turėtų palengvinti likvidavimo procesą: jeigu kreditorius per teismo nustatytą terminą nesutinka įmokėti teismo nustatytos sumos bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti ir jeigu neatsiranda nemokumo administratoriaus, kuris savo rizika prisiima administruoti nemokią bendrovę, tai teismas priima nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą ir paveda inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Pažymėtina, kad tokia nutartis nėra skundžiama.
Ketvirta, ĮBĮ nėra numatyta pareiga bankroto ir restruktūrizavimo administratoriams priklausyti savivaldos institucijoms, taip paliekant šią sritį už kontrolės ribų. Tuo tarpu JANĮ įpareigoja steigti Nemokumo administratorių rūmus, kurių paskirtis yra nemokumo administratorių profesinės savivaldos įgyvendinimas. Be to, JANĮ atsiranda nauja sąvoka – nemokumo administratoriai, taip vadinami bankroto ir restruktūrizavimo administratoriai.
Penkta, JANĮ įtvirtina pareigą teismui, pripažinus bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustatyti asmenį ar asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Vertinant minėtą pareigos atsiradimą yra tikėtina, kad teismai susidurs su nemažu iššūkiu, nes tai įpareigoja teismą ne tik nustatyti tam tikrus juridinio asmens požymius, kurie patvirtintų, kad juridinis asmuo prie bankroto procedūros buvo vedamas tyčia, bet ir įvardinti dėl tyčinio bankroto kaltą asmenį ar asmenis. Nepaisant to, nutartyje įvardinus minėtą asmenį ar asmenis, civilinės atsakomybės taikymas jo ar jų atžvilgiu turėtų būti paprastesnis.
Šešta, pagal senąjį ĮRĮ, iniciatyvos teisė pradėti restruktūrizavimo procesą priklausė tik juridinio asmens vienasmeniam arba kolegialiam valdymo organui, tačiau naujasis JANĮ suteikia iniciatyvos teisę ir kreditoriams. Taigi teisė inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimą nėra išimtinai suteikiama tik pačiam juridiniam asmeniui, inicijuoti procesą gali bet kuris kreditorius, kurio pradelstas reikalavimas viršija 10 MMA dydį.
Septinta, JANĮ įtvirtina naujovę, kuri susieja bankrotą ir restruktūrizavimą nemokumo srityje. Minėta sąsaja pasireiškia tuo, kad atsiranda galimybė nutraukti bankroto procedūrą ir pradėti restruktūrizavimą. Tokia, juridiniam asmeniui antrąjį šansą suteikianti, galimybė gali būti įgyvendinama kreditoriams pritarus nemokumo administratoriaus siūlomam restruktūrizavimo planui. Pabrėžtina, kad dėl pritarimo minėtam planui gali balsuoti ne visi kreditoriai, o tik tie, kurie būtų tokio plano paveikiami, tai yra tie kreditoriai, kurių civilines teises ir/ar pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukurs, pakeis ar panaikins juridinio asmens restruktūrizavimo planas. Tokio tarpinio juridinio asmens finansavimo paskirtis yra užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą, išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė.
Tikimasi, kad naujasis JANĮ įnešamais pokyčiais ne tik paspartins bankroto ir restruktūrizavimo procedūras, bet ir garantuos jų efektyvumą.