BDAR DOKUMENTACIJA IR AUTORIŲ TEISĖS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mūsų klientui priėmė palankų sprendimą, taip apgindamas teksto autoriaus teises, pripažindamas, jog Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) dokumentacija yra autorių teisių objektas, o už autoriaus teisių pažeidimą priteisė kompensaciją.

Klientas parengė atsakovui Asmens duomenų apsaugos atitikties dokumentaciją ir ją perdavė. Tiek konsultacijų sutartyje, tiek perdavimo akte Klientas nurodė, jog dokumentacija yra jo intelektinė nuosavybė. Atsakovas šią dokumentaciją toliau platino kaip savo kūrybą ir gavo už tai pajamų.

Byla pasiekė kasacinę instanciją ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020 nagrinėjo šiuos aspektus:

  1. Kūrinio pripažinimo autorių teisių objektu sąlygas. Teismas pripažino, jog Funkciniams kūriniams taikomas žemesnis originalumo laipsnis, reiškiantis, kad atitinkamo kūrinio teisinei apsaugai nustatyti nereikia ypatingo jo kūrybingumo, savitumo ar individualumo. Asmuo, rengiantis duomenų apsaugos dokumentų, turinčių atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimus, ruošinius (projektus), turi tam tikrą saviraiškos laisvę, parinkdamas atitinkamus turinio ir formos elementus, o tokio laipsnio saviraiškos laisvės įgyvendinimas, atsižvelgus į paties kūrinio pobūdį, yra pakankamas pripažinti, kad toks kūrinys, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) veiklos išraiškos forma, gali atitikti originalumo reikalavimą ir būti autorių teisių objektas.
  2. Autorių teisės nesaugomus objektus. Atsakovas gynėsi, kad BDAR dokumentacija yra lokalus teisės aktas, o tokio pobūdžio kūriniai nesaugomi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ). Teismas pažymėjo, kad AGTĮ 5str. nurodytas sąrašas, kitaip negu autorių teisių objektų sąrašas, yra apibrėžtas numerus clausus principu, t. y. objektų, nesaugomų autorių teisės, sąrašas yra baigtinis. Šis aspektas reiškia, kad objektų, nesaugomų autorių teisės, sąrašas negali būti traktuojamas per plačiai, t. y. išplečiant pačių objektų apibrėžimus, įtvirtintus įstatyme, ar pritaikant juos pagal analogiją.
  3. Kompensacijai už autorių teisių pažeidimą nustatyti reikšmingus kriterijus. Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami atsakovės, kaip pažeidėjos, kaltės laipsnį, pagrįstai priėjo prie išvados, jog ji veikė tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad, pirma, ginčo kūriniai yra ieškovės autorių teisių objektas, antra, šiems kūriniams panaudoti (įskaitant perdavimą tretiesiems asmenims) yra būtinas ieškovės sutikimas, trečia, šių kūrinių perdavimas be ieškovės sutikimo reiškia jos autorių teisių į juos pažeidimą ir sukelia jai atitinkamų neigiamų padarinių – visi šie aspektai yra tiesiogiai aptarti bylos šalių sudarytoje sutartyje, tačiau atsakovė, nors tai ir žinojo, panaudojo ginčo kūrinius be ieškovės sutikimo, taip sąmoningai leisdama atsirasti neigiamiems padariniams (ieškovės požiūriu). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog pagrįstai buvo priteista ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta kompensacija.

Daugiau apie duomenų apsaugą pagal BDAR – https://europa.eu/youreurope/business/dealing-with-customers/data-protection/data-protection-gdpr/index_lt.htm