Kaip metų pradžioje garsiai nuskambėjo teisinė galimybė neatlygintinai ar iš dalies atlygintinai įsigyti bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės akcijas darbuotojams, vadovui, stebėtojų tarybos, valdybos nariams, taip iki metų pabaigos tyliai nurimo. Spauda mirgėjo apie galimybę per akcijų suteikimą paskatinti darbuotojus tapti lojaliais bendrovei, dalyvauti bendrovės valdyme, motyvuotai dirbti bendrovės labui, tačiau ar pavyko pasiekti šių tikslų ir ar kas nors tokia galimybe pasinaudojo?
Akcijų suteikimo neatlygintinai institutas turėjo supaprastinti akcijų perleidimo bendrovės darbuotojams tvarką, sumažinti akcijų perleidimo kaštus bei formalumus ir paskatinti bendrovėse mažųjų akcininkų atsiradimą. Ar bendrovės noriai įsileidžia savo darbuotojus į įmonės valdymą ir pelno skirstymą?
Viešai savo internetiniuose tinklalapiuose vos kelios įmonės yra paskelbę akcijų suteikimo taisykles. Jeigu tiksliau – keturios: AB „AUGA group“, AB Klaipėdos nafta, AB „Invalda INVL“ ir AB „LINAS AGRO GROUP“. Daugiau viešai skelbiamų akcijų suteikimo taisyklių nerasta. Įdomu tai, kad visos jos yra biržinės įmonės (t.y. įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje). Vadinasi, uždarosios akcinės bendrovės arba nebiržinės akcinės bendrovės Akcijų suteikimo taisyklių viešai savo svetainėse neskelbia, arba jų apskritai nėra parengę. Labiau tikėtinas pastarasis variantas, nes bendrovių akcininkai, ypač uždarojo tipo, nėra linkę dalintis akcijomis ir tokiu būdu „praskiesti“ esamų akcininkų turimą dalį. Tačiau yra ir tokių įmonių, kurių akcininkai linkę dalintis, siekdami kuo geresnio bendrovės veiklos rezultato. Tai dažniausiai jaunos, inovatyvios įmonės, vertinančios savo darbuotojų indėlį į bendrą įmonės veiklą ir jos kuriamą naudą.
Kokias sąlygas bendrovės nustato darbuotojams, norintiems įsigyti bendrovės akcijas? Pabrėžtina „norintiems darbuotojams“, nes pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, ne tik bendrovės akcininkai gali nuspręsti, kada bendrovės darbuotojams suteikti bendrovės akcijas, bet ir patys bendrovės darbuotojai gali inicijuoti akcijų suteikimo taisyklių rengimą, pagal kurias bendrovė privalės suteikti akcijų savo darbuotojams, vadovui, stebėtojų tarybos, valdybos nariams. Galimybių bendrovei atsisakyti parengti akcijų suteikimo taisykles – nėra. Netgi akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatoriai turi teisę teikti pasiūlymus dėl pačių taisyklių turinio. Bendrovės vadovas akcijų suteikimo taisyklių projektą privalo parengti per 30 dienų terminą nuo paraiškos gavimo dienos ir pateikti jį svarstyti valdybai, jeigu valdyba nesudaryta, tada – stebėtojų tarybai, o jeigu nesudaryta ir stebėtojų taryba, – visuotiniam akcininkų susirinkimui. Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą dėl akcijų suteikimo taisyklių turi patvirtinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Galimybė atsisakyti tvirtinti akcijų suteikimo taisykles nenumatyta.
Iš viso to kyla klausimas, kodėl bendrovių darbuotojai nesinaudoja teisės aktuose įtvirtinta ir pakankamai užtikrinta galimybe tapti bendrovės, kurioje dirba, akcininkais? Ar būti mažuoju akcininku darbuotojai nemato prasmės dėl ribotos galimybės daryti įtaką sprendimų priėmimui? Tai kokiomis gi sąlygomis bendrovės suteikia akcijas darbuotojams?
Kai kurios įmonės akcijas suteikia iš pradžių pasirašydamos opciono sutartis su darbuotojais, pagal kurias vėliau, atitinkamo bendrovės organo sprendimu, įvykdžius nustatytas sąlygas akcijoms suteikti, paskirsto asmenims, sudariusiems opciono sutartis. Įdomu tai, kad darbuotojams, pasirašiusiems opciono sutartis, nebūtinai akcijos dar bus suteiktos – tiek akcijų suteikimo taisyklėse, tiek ir opciono sutartyse gali būti numatytos sąlygos, kai akcijų bus suteikiama mažiau ar iš viso teisė, įsigyti bendrovės akcijas, pasibaigs. Tada kyla klausimas, ar tikrai akcijų suteikimas yra / bus įgyvendinamas?
Kai kurios įmonės taisyklėse numato sąlygas, kuriomis akcijos darbuotojams bus suteikiamos iš karto – ne teisė įsigyti akcijas, bet aiškiai apibrėžta galimybė akcininkui pasinaudoti teise įsigyti akcijas – pvz., sudarant dovanojimo sutartis, pasirašant perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Tokiu atveju darbuotojas akcininku tampa iš karto, įgyvendinus akcijų taisyklėse nustatytą tvarką.
Taip pat dar yra keletas būdų suteikti akcijas: preliminariųjų sutarčių sudarymas, dėl akcijų įsigijimo ateityje, akcijų pasirašymo sutartys, kai akcijas įsigyja darbuotojai iš karto, kai išleidžiama akcijų nauja emisija, ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartys (už simbolinę arba gerokai mažesnę akcijų kainą, nei jų vertė, kitą dalį dengiant bendrovei).
Apskritai vertinant, akcijų suteikimas dažniausiai yra numatomas kaip darbuotojų motyvacinė priemonė – premija darbuotojui, įvykdžius tam tikras funkcijas, pasiekus tam tikrų rezultatų, išdirbus tam tikrą laikotarpį bendrovėje ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vyrauja praktika nemokėti dividendų, o mažieji akcininkai neturi įrankių, kaip priversti bendrovę išmokėti dividendus, be to, mažųjų akcininkų teisės dalyvauti priimant bendrovėje sprendimus taip pat yra nereikšmingos (pagal Akcinių bendrovių įstatymą tik turintys daugiau kaip 50 % visų akcijų jau gali priimti sprendimus). Taigi nepakeitus įstatų ir nenumačius daugiau teisių mažiesiems akcininkams, atsiranda abejonė, ar neatlygintinai suteikiamos akcijos taps pakankamai patrauklios patiems darbuotojams kaip motyvacinė priemonė.