„ŽALOS BE KALTĖS“ MODELIS ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO SRITYJE

Nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis. Iki šiol pastarasis modelis Lietuvoje niekada nebuvo taikomas. Jo pritaikymas reiškia pacientams suteiktą galimybę efektyviau ir paprasčiau įgyvendinti teisę į kompensaciją dėl jų sveikatai padarytos žalos.

Tinkamas subjektas kreiptis dėl žalos atlyginimo yra pacientas, o pastarajam mirus – jo artimieji. Paciento mirties atveju, teisę į turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją turi ne tik sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai, bet ir kiti mirusio paciento išlaikomi asmenys. Pažymėtina, kad kreiptis dėl neturtinės žalos kompensacijos turi ir paciento suaugę vaikai bei darbingi tėvai, kuriuos su pacientu saistė itin artimas ryšys. Iki modelio „žala be kaltės“ įsigaliojimo, ypač artimi pacientui asmenys neturėjo įstatyme įtvirtintos teisės reikalauti kompensacijos dėl neturtinės žalos.

Pacientas ar jo artimasis, norėdamas įgyvendinti teisę dėl kompensacijos už padarytą žalą, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, pateikdamas rašytinį prašymą. Tokį prašymą pacientas ar jo artimasis turi pateikti ne vėliau kaip per tris metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo sveikatai gydymo įstaigoje padarytą žalą.

Svarbu paminėti, kad atlyginama yra tik ta turtinė ir neturtinė žala, kuri buvo padaryta teikiant gydymo paslaugas. Yra ir išimčių: neišvengiamos žalos atvejai bei atvejai, kai kompensacija dėl žalos padarymo gali būti neišmokama, jeigu žalos atsiradimą nulėmė pačio paciento sąmoningas (tyčinis) arba dėl didelio neatsargumo nustatytų pareigų arba kitų savaime suprantamų atsargumo taisyklų nesilaikymas. Vėlgi, jei minėtų taisyklių ir pareigų nepaisymas yra ne pagrindinė žalos kilimo priežastis, tai yra, jei jų laikantis žala būtų buvusi mažesnė, tokiu atveju yra išmokamas mažesnis žalos atlyginimas atsižvelgiant į tai, kokiu mastu minėti paciento veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo arba jos dydžio.

Aptartina situacija, kai Komisijos sprendimas paciento ar jo artimojo netenkina. Kreipimosi į Komisiją įgyvendinimas yra privaloma ikiteisminė tvarka. Gavus Komisijos sprendimą ir nusprendus, kad toks sprendimas paciento netenkina, jis turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Įsigaliojus „žalos be kaltės“ modeliui, kyla klausimas, ar tokiu reguliavimu medikai neišvengs atsakomybės už žalą, sukeltą savo veiksmais. Iki šiol net už vieną grubią arba pasikartojusią paprastą klaidą medikams grėsė licencijos netekimas, todėl tokias klaidas buvo siekiama nuslėpti. Tokia ydinga praktika užkerta kelią klaidų analizei, kuria siekiama užtikrinti geresnės kokybės medicininių paslaugų teikimą. Kol kas yra nustatyta, kad mediko licencija yra panaikinama tik grubiai klaidai pasikartojus antrą kartą. Visais kitais atvejais licencija laikinai sustabdoma, o prireikus, medikai įpareigojami kelti savo kvalifikaciją, nustačius, kad pastaroji neatitinka nustatytų reikalavimų. Manoma, kad tokie įstatymo pokyčiai suteiks medikams stimulą tobulėti kvalifikacijos kėlimo aspektu ir atitinkamai padės išvengti skubotų sprendimų, kuriais yra atimamos medikų licencijos. Tokiu būdu gydymo įstaigos taip pat liktų nenukentėjusios, nes išsaugotų savo profesionalus, kurie užtikrintų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Apibendrinant galima teigti, kad žalos atlyginimo mechanizmas tampa paprastesnis, nereikalaujantis specialių teisinių žinių. Tikimasi, kad sumažės teisminių procesų, kuriuose pacientams buvo iškeliamas nemenkas iššūkis – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala atsirado dėl konkretaus gydytojo netinkamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio mediko kaltės, tai yra jo neapkaltindama, priešprieša tarp pacientų bei gydymo įstaigų ir jose dirbančių specialistų turėtų sumažėti.