2024 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl nemokios bendrovės akcijų perleidimo bei juridinio asmens atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo kaip bankroto pripažinimo tyčiniu požymių ir žodinio bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo.
Bylos aplinkybės ir žemesniųjų instancijų sprendimai
Žemesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas tyčia vedė bendrovę į bankrotą. Teismų nuomone, akcijų perleidimo metu jis turėjo žinoti tikrąją bendrovės finansinę padėtį bei nustatyti akcijų pirkėjo patikimumą, tačiau to nepadarė, todėl akcijų perleidimo sandoriu siekė išvengti atsakomybės. Be to, buvęs vadovas/akcininkas išsimokėjo naujojo akcininko įneštas lėšas atsiskaitymui su buvusiu akcininku, nors bendrovė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, kas buvo laikoma tyčinio bankroto požymiu. Abiejų instancijų teismai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso būdu, nes teismų praktikoje su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.
Kasacinio teismo išaiškinimai dėl tyčinio bankroto požymių
LAT išaiškino, kad juridinio asmens akcijų perleidimas savaime nedaro įtakos juridinio asmens finansinei padėčiai. Todėl atsakomybė už tyčinį bankrotą negali kilti tik dėl akcijų perleidimo fakto, jei nebuvo kitų reikšmingų aplinkybių. Atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei akcijų perleidėjas ir įgijėjas veikė bendrai, siekdami tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad akcininkui atsakomybė už tyčinį bankrotą negali kilti vien dėl to, kad jis nepasidomėjo akcijų pirkėjo patikimumu ir gebėjimu tęsti bendrovės veiklą. Įstatymai nedraudžia perleisti nemokios bendrovės akcijų, ir akcijų perleidėjas negali būti atsakingas už naujojo savininko veiksmus.
Juridinio asmens atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas
LAT pažymėjo, kad atsiskaitymas tik su vienu kreditoriumi nemokios bendrovės atveju atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau būtina įvertinti, ar šis veiksmas, kartu su kitomis aplinkybėmis, reiškia sąmoningą bendrovės turtinės padėties pabloginimą. Buvusiam vadovui/akcininkui teigiant, kad kasos operacija naujam akcininkui įnešant, o buvusiam akcininkui išsimokant lėšas, buvo reikalavimo perleidimas, teismai turėjo nustatyti naujojo akcininko įneštų lėšų pagrindą, kas galėjo būti reikšminga sprendžiant dėl atsiskaitymo įtakos bendrovės mokumui.
Žodinio bylos nagrinėjimo svarba
LAT taip pat pasisakė dėl žodinio bylos nagrinėjimo svarbos bankroto bylose. Teismas pripažino, kad bankroto bylos neprivalo visais atvejais būti nagrinėjamos žodiniu procesu. Tačiau, jei yra prašymas dėl žodinio nagrinėjimo, teismai privalo įvertinti jo pagrįstumą ir ar rašytinių įrodymų pakanka teisingam bylos išnagrinėjimui. Šioje byloje Teismas vertino, kad byla galėjo būti išsamiau išnagrinėta, jei būtų buvę apklausti liudytojai. Buvęs vadovas/akcininkas, perdavęs finansinius dokumentus naujajam akcininkui, neturėjo galimybės raštinių įrodymų pateikti teismui, todėl turėjo būti sudaryta galimybė įrodinėti savo poziciją kitais būdais – teikti žodinius paaiškinimus, kviesti liudytojus. Be to, žemesniųjų instancijų teismų priimti sprendimai pagrįsti prieštaringais motyvais. Todėl teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymo dėl žodinio nagrinėjimo.
Kasacinio teismo sprendimas ir reikšmė
Šis LAT sprendimas yra svarbus teisės praktikoje, nes išaiškina tyčinio bankroto požymius bei teismo aktyvumo reikšmę bankroto bylose, tuo pat metu pabrėžiant žodinio bylos nagrinėjimo apklausiant liudytojus ir išklausant proceso šalių paaiškinimų svarbą teisingumo užtikrinimui.