Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimas, įvedęs privalomąją mediaciją šeimos bylose.
Privalomoji mediacija taikoma šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose. Mediacija nėra taikoma bylose dėl santuokos sudarymo ar nutraukimo faktų nustatymo bei bylose dėl gimimo ir įvaikinimo. Pabrėžtina, kad tvarka taip pat išlieka nepakitusi, kai sutuoktiniai ketina nutraukti santuoką bendru sutarimu, tokiais atvejais jie, kaip ir anksčiau, gali tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu nutraukti santuoką kartu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Privalomosios mediacijos inicijavimas yra būtinas tada, kai sutuoktiniai negali taikiai susitarti, rasti kompromiso, kuris būtų priimtinas abiejų pusių atžvilgiu. Tokiu atveju sutuoktiniai negali tiesiogiai kreiptis į teismą, turėdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nes, norėdami pasiekti minėtą etapą, pirmiausia, turi įgyvendinti privalomąją mediaciją. Minėto proceso įgyvendinimas prasideda nuo kreipimosi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskiria mediatorių, nagrinėsiantį sutuoktinių ginčą. Pabrėžtina tai, kad sutuoktiniai nėra varžomi ir gali patys pasirinkti mediatorių iš LR mediatorių sąrašo.
Sutuoktiniams mediacijos metu pasiekus taikų susitarimą, mediatorius, sutuoktiniai arba šalių pasirinktas advokatas ar teisininkas surašo taikos sutartį, kuri teikiama teismui patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje mediacijos stadijoje gali iškilti tam tikrų sunkumų, nes mediatoriumi gali būti bet kurios specialybės asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Sunkumų atsiradimas yra prognozuotinas: jeigu šalys nesikreiptų dėl advokato ar teisininko paslaugų ir taikos sutartis privalėtų būti surašyta paties mediatoriaus, kuris neturi teisinio išsilavinimo, šalys susidurtų su kliūtimis tvirtinant taikos sutartį teisme, nes tokios sutarties surašymui yra reikalingos teisinės žinios. Atsižvelgiant į tai, šalims gali tekti kreiptis dėl kvalifikuoto teisininko paslaugų teikimo, kuris dalyvautų mediacijoje ir jai sėkmingai pasibaigus surašytų taikos sutartį, arba rinktis mediatorių, kuris turi teisinį išsilavinimą.
Svarbu aptarti atvejį, kai tik viena iš šalių kreipiasi dėl mediacijos proceso inicijavimo. Tokiu atveju pasirinktas mediatorius arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kitai šaliai siunčia pranešimą dėl pradėtos inicijuoti mediacijos. Jeigu per 15 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nėra gautas kitos šalies sutikimas dėl mediacijos proceso vykdymo, yra laikoma, kad kita šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Jeigu šalis, kuriai buvo siųstas pranešimas, tyčia ar dėl kitokių priežasčių nesutinka vykdyti mediacijos, šalis, kuri kreipėsi pirmoji, bus laikoma išpildžiusi sąlygą dėl privalomosios mediacijos inicijavimo ir tokiu būdu jai nebus užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tokiu reguliavimu yra norima apsaugoti ne tik besikreipiančios šalies interesus, bet ir užkirsti kelią šalies, vengiančios dalyvauti mediacijoje, piktnaudžiavimui. Be to, teismas, nustatęs, kad šalis, neturinti rimtų motyvų, atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tai reiškia, kad nesąžiningai šaliai, įskaitant šalį, kuri vengė vykdyti mediaciją, bylinėjimosi išlaidos, ar dalis jų, gali būti nepriteisiamos, net jeigu ji ir laimėtų ginčą.
Jeigu sutuoktiniai arba vienas jų, nepasinaudoję privalomąja mediacija, pateiktų ieškinį teismui, teismas atsisakytų priimti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje nurodo, kur pareiškėjui reikėtų kreiptis ir kokia išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka pareiškėjui privaloma pasinaudoti. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalis).
Šiuo metu visuomenės požiūris, ypač teisininkų, į privalomąją mediaciją šeimos bylose yra gana skeptiškas. Taip yra todėl, kad atsiradus tokiam įstatymo pakeitimui yra pastebimas detalumo trūkumas, kuris ateityje gali sukelti ne vieną teisės spragą. Pavyzdžiui, dėl to, kad LR mediacijos įstatyme nėra reglamentuojamas atvejis dėl šeimos bylų, kuriose yra smurto požymių. Esant tokiam neaiškumui gali susidaryti situacijos, kuriose šalis, inicijuojanti santuokos nutraukimą, privalės dalyvauti mediacijos procese su savo smurtautoju, o tai, tikėtina, kad pažeis tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises.